- patrūkai
- ×patrū́kai (l. patrucha) sm. pl. (1), patrūkaĩ (3b) šieno ar šiaudų pabiros, pakritos, sutrinti ar pelių sukapoti šiaudai: Šito šieno arkliai neės, ba čia tik patrū́kai Lš. Kap visą šieną paima, tai šalinėn liekti kažin kiek patrū́kų Lp. Susemk patrū́kus ir sumaišyk kiaulėm Lp. Iš jo rugių pelės tik pãtrūkus padarė Rod. Išmesk tvarte tuos pãtrūkus iš maišo, o įkimšk šviežių šiaudų Vs.
Dictionary of the Lithuanian Language.